- pyplys
- 3 pyplỹs, -ė̃ smob. (4) 1. kas cypsi (apie paukščiukus): Daėdė man tie pypliaĩ (kalakučiukai), nespėju lesint Grk. Ne vienas geltonsnapis pyplys pabaigė savo dienas varnų naguose rš. 2. Lzd, Gž kas nuolat verkia, rėksnys: Na ir pyplỹs tas jūsų vaikas! Grš. Tegu jį cholera, tokį pỹplį Mrc. Na, ar tu, pyplỹ, nenurimsi ten rėkęs! Žvr. Tam pypliui vis negerai, vis verkia Slk. Tylėk jau, tylėk, pypliùk! Grk. 3. mažas vaikas, bamblys: O tu, pyplỹ, bėk, apsirengsi! Alk. Žmonai vienai sunku su keturiais pypliais J.Dov. Toki pypliaĩ keli lovo[je] išsitektų, o jis vienas nori viską užimti Gs. Atsimenu, kaip tėvas mokė mus, keturis pyplius mažus E.Miež. ║ apie šiaip ką mažą, menką: Žąsiokai kaip pypliaĩ (maži) Lkm. ║ menk. pienburnis: Čieš tau kailį, kad nueisi už kokio pypláičio Šts. Dar toks pyplỹs, ir jis jau savo nosį kiša! Krok. 4. Rud silpnas, netvirtas žmogus. 5. švelnaus plūdimo žodis: Tylėk, pyplỹ, laikyk liežuvį už dantų! Vvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.